kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Literatūra

Literatūra > Apšvieta

Volteras


Volteras, kurio tikrasis vardas Fransua Mari Arujė (Francois Marie Arouet Voltaire, 1694–1778, Prancūzija) – vienas žymiausių Apšvietos epochos filosofų, prancūzų rašytojas, istorikas. Jis gimė Paryžiuje, tėvas buvo advokatas ir karaliaus patarėjas. Volteras lavinosi Liudviko Didžiojo jėzuitų kolegijoje, aristokratų diskusijų klubuose. Jaunystės metais išgarsėjo kaip poetas ir dramaturgas. Už valdžią įžeidusius satyrinius eilėraščius 1717 m. pirmąkart pateko į Bastiliją (antrąkart 1726). Priverstas palikti Prancūziją, 1726–1728 m. gyveno Anglijoje, studijavo anglų literatūrą ir parlamentinę santvarką. Grįžęs Paryžiun Volteras išleido
Filosofinius laiškus, kuriuose kritikavo Prancūzijos karaliaus absoliutinę valdžią, cenzūrą ir religinį nepakantumą, o Angliją iškėlė kaip politinės, religinės ir žodžio laisvės šalį. Paryžiaus parlamentui įsakius, laiškai buvo viešai sudeginti, o jų autorius dešimtmetį priverstas gyventi provincijoje ir tik 1744 m. jam buvo leista grįžti į Paryžių. 1745 m. Volteras tapo karaliaus Liudviko XV rūmų istoriku, o 1746 m. išrinktas Prancūzų akademijos nariu. 1750–1753 m. Prūsijos karaliaus Frydricho II kvietimu gyveno jo rūmuose Potsdame, tačiau su juo susipykęs išvyko į Šveicariją. 1758 m. prie Ženevos ežero nusipirko Fernė dvarą, kuriame gyveno iki 1778 m. Prieš mirtį visuomenės šlovinamas sugrįžo į Paryžių, kur ir mirė.
Svarbiausi Voltero kūrinai: dramos
Oidipas (1718), Cezario mirtis (1731), Zaira (1732), Fanatizmas, arba Pranašas Mahometas (1740), poemos Henriada (1728), Orleano mergelė (1755), poema apie Lisabonos žuvimą (1756), filosofinės apysaka Zadigas, arba Likimas (1747), Kandidas, arba Optimizmas (1759), filosofiniai traktatai Filosofiniai laiškai (1734), Traktatas apie toleranciją (1763), Filosofinis žodynas (1764), taip pat istoriniai veikalai Karolio XII istorija (1731), Liudviko XIV amžius (1751), Apybraiža apie bendrąją istoriją ir tautų papročius bei dvasią (1756). Klasicizmo dramoms Volteras suteikė švietėjišką turinį: jose vaizdavo tragišką žmogaus kovą su despotiška valdžia, religiniu fanatizmu, aukštino sąžinės ir politinės laisvės idealus. Filosofiniuose darbuose be išlygų kritikavo visus tradicinius autoritetus, gynė religinę toleranciją, ragino pasikliauti ir remtis savarankišku žmogaus protu, kuris užtikrinąs pažangą ir gerovę. Istoriniuose veikaluose neigė Dievo Apvaizdos galią, kėlė tautos papročių ir žmogaus valios vaidmenį kuriant istoriją. Apysakose nuotykiniais siužetais iliustravo savo meto filosofines idėjas, su jomis ginčijosi, iš jų šaipėsi. Pvz., apysakoje Kandidas, arba Optimizmas herojui Kandidui skyrė savo karčia patirtimi išsiaiškinti, ar teisingas filosofo Gotfrydo Vilhelmo Leibnico (Gottfried Wilhelm Leibniz) teiginys, jog šis pasaulis esąs geriausias iš visų galimų.
Jau XVIII a. viduryje Volteras tapo Apšvietos epochos simboliu. Bičiuliavosi su išsilavinusiais pasaulio monarchais, tikėjo, jog apšviestasis absoliutizmas gali vesti tautas į pažangą. Lietuvos ir Lenkijos valdovą Stanislovą Augustą Volteras ragino siekti absoliučios valdžios. Jis sveikino pirmąjį Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimą kaip teisingą Rusijos imperatorės Kotrynos II ir Prūsijos karaliaus Frydricho II veiksmą. Lietuvius ir lenkus kvietė sutikti Rusijos kariuomenę kaip išminties ir laisvės nešėją. Jau XVIII a. LDK buvo leidžiami į lenkų kalbą versti Voltero veikalai, teatruose statytos jo dramos. Pirmąkart lietuviškai jie buvo publikuoti XX a. pradžioje.

Darius Kuolys
Volteras. Traktatas apie toleranciją.Volteras.

Ar žinote, kad...